Poland, Lithuania, Russia, Germany: Models of Memory and Cultural Recollections
- Pages
- 17-32
Reference
1. Berek M. Gutes oder schleschtes Erinnern? Die Notwendigkeit des Politischen in der Erinnerungskultur // Erinnerungskultur und Versöhnungskitsch. Marburg, 2008.
2. Assmann J. Das kulturelle Gedächtnis Schrift, Erinnerung und politische Identität in frühen Hochkulturen. München, 2002.
3. Staliūnas D. Savas ar svetimas paveldas? 1863—1864 m. sukilimas kaip lietuvių atminties vieta. Vilnius, 2008.
4. Langewiesche D. Unschuldige Mythen: Gründungsmythen und Nationsbildung in Europa im 19. und 20. Jahrhundert Kriegserfahrung und nationale Identität in Europa nach 1945. Paderborn, 2009.
5. Csáky M. Die Mehrdeutigkeit von Gedächtnis und Erinnerung. URL: http://www.vifaost.de/texte-materialien/digitale-reihen/handbuch/handb-mehrdeutigk/(дата обращения: 25.08.2011).
6. Niedermüller P. Der Mythos der Gemeinschaft, Geschichte, Gedächtnis und Politik im heutigen Osteuropa // Umbruch im östlichen Europa. Die nationale Wende und das kollektive Gedächtnis. Innsbruck, 2004.
7. Hansen I. Die politische Planung der Erinnerung. Geschichtskonstruktionen in Belarus zwischen Konflikt und Konsens // Osteuropa. 2008. Jg. 58. H. 6.
8. Dmitrow E. Erinnerung und Verschweigen des Warschauer Aufstandes in Deutschland, Polen und der Sowjetunion/Rußländische Föderation // Verflochtene Erinnerungen. Polen und seine Nachbarn im 19. und 20. Jahrhundert. Köln etc.,2009.
9. Miodek M. «Das ist ein neuer Ribbentrop — Molotov Pakt!» Eine historische Analogie in Polens Energiedebatte // Osteuropa. 2009. Jg. 7—8.
10. Vitkus H. Antrojo pasaulinio karo pabaigos Rytų Prūsijoje recepcija Rusijos istorinėje politikoje // Antrojo pasaulinio karo pabaiga Rytų Prūsijoje: faktai ir istorinės įžvalgos. Klaipėda, 2009.
11. Scherrer J. Siegesmythos versus Vergangenheitsaufarbeitung // Mythen der Nationen. 1945 Arena der Erinnerungen. B., 2005. Bd 2.
12. Assmann A. Der lange Schatten der Vergangenheit. Erinnerungskultur und Geschichtspolitik. Bonn, 2007.
13. Трагедия Литвы, 1941—1944 : сборник архивных документов о преступлениях литовских коллаборационистов в годы Второй мировой войны. М.,2007.
14. Biuro bezpieczenstwa narodowego, Propaganda historyczna Rosji w latach 2004—2009, Warszawa, 16 wrzesnia 2009 r. URL: http://www.bbn.gov.pl/portal/pl/2/1840/Zaktualizowana_wersja_analizy_BBN_quotPropaganda_historyczna_Rosji_w_latach_2004.html (дата обращения: 15.07.2011).
15. Mieroszewski J. Rosyjski «kompleks Polski» i obszar ULB // Kultura. 1974.№ 9 (324).
16. Nikžentaitis A. Kryžiaus karų epocha Lietuvos kultūrinėje atmintyje //Kryžiaus karų epocha Baltijos regiono tautų istorinėje sąmonėje. Šiauliai, 2007.
17. Траба Р. Польские споры о истории в XXI веке // Pro et Contra. 2009.№ 3—4 (46).
18. Vareikis V. Gajūs mitai, arba Kas «atvadavo» Klaipėdos kraštą // Kultūros barai. 2008. № 4.
19. Troebst S. Europäisierung der Vertreibungserinnerung? Eine deutsch —polnische Chronique scandaleuse 2002—2008 // Verflochtene Erinnerungen. Polen und seine Nachbarn im 19. und 20. Jahrhundert. Köln etc., 2009.
20. Loew P. O. Helden oder Opfer? Erinnerungskulturen in Polen nach 1989 //Osteuropa. 2008. Jg. 58. H. 6.
21. Steffen K. Ambivalenzen des affirmativen Patriotismus. Geschichtspolitik in Polen // Osteuropa. 2006. H. 11—12.
22. Ar vertas šiuolaikinio ordino 1926 m. perversmininkas Povilas Plechavičius.URL: http://www.balsas.lt/naujiena/261560/ar-vertas-siuolaikinio-ordino-1926-m-perversmininkas-povilas-plechavicius (дата обращения: 03.06.2011).
23. Pocius M. Kita mėnulio pusė. Lietuvos partizanų kova su kolaboravimu 1944—1953 metais. Vilnius, 2009.
24. Russland kämpft. Gesetz und Kommission gegen Geschichtsfälscher //Osteuropa. 2009. Jg. 59. H. 7—8.
25. Čyvas T. Kai kurie istorikai sutartų su Vladimiru Žirinovskiu. URL: http:balsas.lt/naujiena/319014/ (дата обращения: 03.06.2011).
26. Данилов А. А. История России 1900—1945 : методическое пособие.11-й класс. M., 2008.
27. Wolfrum E. Geschichtspolitik und deutsche Frage. Der 17. Juni im nationalen Gedächtnis der Bundesrepublik (1953—1989) // Geschichte und Gesellschaft.24. 1998.
28. Šutinienė I. Tautos istorijos mitai Lietuvos gyventojų sąmonėje // Istorinė sąmonė ir istorijos didaktika. Vilnius, 1997.
29. Nikžentaitis A. Vytauto kultas Lietuvoje XV—XX a. ir jo atspindys paminkluose// To paties, Vytauto ir Jogailos įvaizdis Lietuvos ir Lenkijos visuomenėse.Vilnius, 2002.
30. Sirutavičius V. Šventės nacionalizavimas. «Tautos šventės» atsiradimas Lietuvos Respublikoje in Lietuvių Atgimimo istorijos studijos. Т. 17 : Nacionalizmas ir emocijos (Lietuva ir Lenkija XIX—XX a.). Vilnius, 2001.
31. Strachota K. Polska Piastow contra Polska Jagiellonow // Tygodnik powszechny.28.12.2009. URL: http://tygodnik.onet.pl/35,0,38779,1,artykul.html (дата обращения: 01.02.2010).
32. Ziejka F. Złota legenda chlopów polskich. Warszawa, 1984.
33. Molenda J. Obchody rocznic kościuszkowskich wspót organizowane przez ludowców — koniec XIX w. — 1918 r. // Kościuszko — powstanie 1794 r. — tradycja.Warszawa, 1997.
34. Kiaupa Z. Švenčianti, Stanislovo Augusto laikų Lietuva // Viešosios ir privačios erdvės XVIII amžiaus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Vilnius, 2008.
35. Heidi H. Der Pilsudski — Kult und seine Bedeutung für den polnischen Staat 1926—1939. Marburg, 2002.
36. Mačiulis D., Nikžentaitis A., Safronovas V. Simbolinis daugiakultūrio miesto užvaldymas: Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus atvejai (straipsnis rengiamas spaudai) //Naujasis Vilniaus perskaitymas: didieji Lietuvos istoriniai pasakojimai ir daugiakultūris miesto paveldas. Vilnius, 2009.
37. Petrauskas R., Staliūnas D. Die drei Namen der Schlacht: Erinnerungsketten um Tannenberg/Grunwald/Žalgiris // Verflochtene Erinnerungen. Polen und seine Nachbarn im 19. und 20. Jahrhundert. Köln etc., 2009.
38. Samsonowicz H. Grunwald // Polityka. 2010. № 4.
39. Konopczyński W. O idei jagiellońskiej. URL: http://www.omp.org.pl/index.php?module=subjects&func=viewpage&pageid=615 (дата обращения: 24.05.2010).
40. Serczyk J. Die Wandlungen des Bildes vom Deutschen Orden als politischer,ideologischer und gesellschaftlicher Faktor im polnischen Identitätsbewußtsein des 19. und 20. Jahrhunderts // Vergangenheit und Gegenwart der Ritterorden. Die Rezeption und die Wirklichkeit. Torun, 2001.
41. Langenohl A. Erinnerung und Modernisierung. Die öffentliche Rekonstruktion politischer Kolektivität am Beispiel des Neuen Russlands. Göttingen, 2000.