Балтийский регион

2012 №2(12)

Назад к списку Скачать статью Download the article

Концепция партизанской войны в Литве в 1920— 1930-е годы

DOI
10.5922/2074-9848-2012-2-4
Страницы / Pages
43-57

Аннотация

Анализируется проблема военно-тактической подготовки членов Союза стрелков Литвы (ССЛ) к партизанской войне в 1920—1930-е гг. Малые страны, такие как Литва или другие Балтийские государства, не имея возможности создать мощную армию, обеспечивающую национальную безопасность, вынуждены были искать нестандартные (с точки зрения традиционных методов) способы ведения войны, в том числе использование
партизанской стратегии. В исследовании акцентируется распространение концепции партизанской войны в периодической печати этого Союза. Установлено, как менялась интенсивность внедрения в обществе Литвы, и особенно среди стрелков, концепции партизанской воины в газете ССЛ «Тримитас». Рассмотрено также, какие нарративы, связанные с партизанской темой, использовались в целях пропаганды, создавая образ партизана, защитника Родины — Литвы. Анализируются структура и численность Союза в сравнении с похожими организациями в других «малых странах» северо-восточной части Балтийского региона. Исследуется вопрос, какие военные задачи были предусмотрены в планах армии Литвы и как к выполнению этих задач готовились стрелки. Поскольку ССЛ не только осуществлял военную подготовку населения, но и вел патриотическую пропаганду, описывается база культурных учреждений Союза — Дома стрелков, оркестры, библиотеки, хоры, спортивные клубы. Цель статьи — установить, возможна ли
была потеря суверенитета Литвой в довоенные годы без последствия — длительной партизанской войны.

This article analyses the military and tactical training of the members of the Lithuanian Riflemen’s Union for guerrilla warfare in the interwar period. Small nations, such as Lithuania and other Baltic States, being unable to build up military strength in order to ensure national security, were forced to seek for unconventional methods of warfare, including guerrilla strategies. The study places emphasis on the development of the guerrilla war concept in the Union periodicals. The author retraces the change in the intensity of guerrilla warfare concept propagation amongst Lithuanian population and riflemen, in particular, through publications in the Trimitas — a periodical of the Lithuanian Riflemen’s Union. The author also identifies the narratives associated with the guerrilla matters employed for propaganda purposes in order to create the image of a guerrilla as a defender of the Homeland — Lithuania. Additionally, the structure and numbers of the Union are analysed through a comparison with similar organisations of other «small nations» of the Baltic North-East. The author addresses the issue of military missions planned by the Lithuanian Army, as well as the way riflemen implemented them. Since the Union did not only offer military training, but was also engaged in patriotic propaganda, the article focuses on the network of cultural institutions, homes of riflemen, orchestras, libraries, choirs, and athletic clubs used by the Union. The article sets
out to establish whether the loss of Lithuanian sovereignty could have been possible without giving rise to a protracted guerrilla war.

Список литературы

1.   Йокубаускас В. Военная доктрина и оборонительные планы Литвы в конце 30-х годов XX века // Исследования Балтийского региона: вестник Со­циально-гуманитарного парка БФУ им. И. Канта. 2011. № 2 (8). C. 27—49.

2.   Кревельд М. ван. Трансформация войны. М., 2008.

3.   Шмитт К. Теория партизана: промежуточное замечание по поводу по­ня­тия политического / пер. с нем. Ю. Коринца. М., 2006.

4.   Adamonis S. Partizanų karas (strategija ir taktika). Kaunas, 1997.

5.   Bulvičius V. Karinis valstybės rengimas. Vilnius, 1994 [первое издание 1939].

6.   Ginklavimo turto stovio žinios 1940 07 01. LCVA. F. 3. Ap. 1. B. 256, l. 11.

7.   Jasevičius A. et al. Lietuvos kariuomenės karininkai 1918—1953. T. 3. Vilnius, 2003.

8.   Jokubauskas V. Žvelgiant į ateitį: partizaninės kovos taktikos sklaida Lietuvoje ir jos įgyvendinimas 1944—1953 m. // Genocidas ir rezistencija. 2011.  1 (29). P. 51—68.

9.   Jurevičiūtė A., Veilentienė A. Šauliai Nepriklausomybės kovose // Lietuvos istorijos studijos. 1998.  6. P. 6271.

10.    Kardas. 1924—1940.

11.    Laurinavičius Č., Motieka E., Statkus N. Baltijos valstybių geopolitikos bruožai XX amžiuje. Vilnius, 2005.

12.    Lietuvos šaulių sąjunga valstybės ir visuomenės tarnyboje 1919—2004 / Sud. V. Kavaliauskas, J. Širvinskas, S. Jegelevičius. Kaunas, 2005.

13.    LŠS viršininko 1926 05 31 raportas Vyriausiojo štabo viršininkui. LCVA, f. 929, ap. 3, b. 560, l. 14.

14.    Matusas J. Šaulių Sąjungos istorija. Sud. A. Liekis. Vilnius, 1992 [первое из­дание 1939].

15.    Medelis R. Kariškas parengimas pradžios mokykloje // Tautos mokykla. 1939. № 9. P. 191.

16.    Nurodymai šauliams priedangai panaudoti 1940 04 16. LCVA. F. 561. Ap. 18. B. 187, l. 44—48.

17.    Raštikis S. Kovose dėl Lietuvos. T. 1. Vilnius, 1990 [первое издание 1956].

18.    Šauliams mobilizacijos ir operacijų metu panaudoti nurodymai 1939 04 05. LCVA. F. 929. Ap. 3. B. 1028, l. 30—36.

19.    Šauliams panaudoti direktyva ŠADIR, 1938 10 03. LCVA, f. 929, ap. 3, b. 1028, l. 12—21.

20.    Trimitas. 1924—1940.

21.    Vaičenonis J. Lietuvos kariuomenės modernizacija (1926—1939) // Darbai ir dienos. 2001. T. 21. P. 131—176.

22.    Vaičenonis J. Lietuvos šaulių sąjunga Valstybės gynyboje 1935—1940 m. // Lietuvos šaulių sąjungos istorijos fragmentai / red. J. Vaičenonis, S. Dovydaitis. Kaunas, 2002. P. 110—119.

23.    Vaitiekūnas S. Lietuvos gyventojai per du tūkstantmečius. Vilnius, 2006.

24.    Vareikis V. Pasienio incidentai. (Lietuvos šaulių partizaninė veikla) // Darbai ir dienos. 2004. T. 40. P. 109—128.

25.    Žinios apie šaulius ir apginklavimą, 1934 m. LCVA, f. 929, ap. 5, b. 408, l. 1.


References

 

1.   Jokubauskas, V. 2011, Issledovanija Baltijskogo regiona: vestnik Social'no-gu­manitarnogo parka BFU im. I. Kanta [the Baltic Sea Region Studies: Journal of Social and Humanitarian Park Immanuel Kant Baltic Federal University], no 2 (8), pp. 27—49.

2.   Kreveld, van M., 2008, Transformacija vojny [Transformation of War], Mos­cow.

3.   Schmitt, C, 2006, Teorija partizana: Promezhutochnoe zamechanie po po­vodu ponjatija politicheskogo [Theory of Partisan: Intermediate remark about the notion of political], Moscow.

4.   Adamonis, S. 1997, Partizanų karas (strategija ir taktika), Kaunas, Belovo leidykla.

5.   Bulvičius, V. 1994, Karinis valstybės rengimas, Vilnius.

6.   Ginklavimo turto stovio žinios 1940 07 01. LCVA, f. 3, ap. 1, b. 256, l. 11.

7.   Jasevičius, A. et al. 2003, Lietuvos kariuomenės karininkai 1918—1953, T. 3, Vilnius.

8.   Jokubauskas, V. 2011, Žvelgiant į ateitį: partizaninės kovos taktikos sklaida Lietuvoje ir jos įgyvendinimas 1944—1953 m. [Looking to the future: guerrilla tactics against the dissemination of Lithuania and its implementation in 1944-1953], Genocidas ir rezistencija, no 1 (29), pp. 51—68.

9.   Jurevičiūtė, A., Veilentienė, A. 1998, Lietuvos istorijos studijos, no 6, pp. 6271.

10.    Kardas, 1924—1940.

11.    Laurinavičius, Č.,Motieka, E., Statkus, N. 2005, Baltijos valstybių geopolitikos bruožai XX amžiuje, Vilnius.

12.    Lietuvos šaulių sąjunga valstybės ir visuomenės tarnyboje 1919—2004, 2005, Sud. V. Kavaliauskas, J. Širvinskas, S. Jegelevičius, Kaunas.

13.    LŠS viršininko 1926 05 31 raportas Vyriausiojo štabo viršininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 560, l. 14.

14.    Matusas, J. 1992, Šaulių Sąjungos istorija. Sud. A. Liekis, Vilnius.

15.    Medelis, R. 1939, Tautos mokykla., no 9, p. 191.

16.    Nurodymai šauliams priedangai panaudoti 1940 04 16, LCVA, f. 561, ap. 18, b. 187, l. 44—48.

17.    Raštikis, S. 1990, Kovose dėl Lietuvos, T. 1, Vilnius.

18.    Šauliams mobilizacijos ir operacijų metu panaudoti nurodymai 1939 04 05, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 1028, l. 30—36.

19.    Šauliams panaudoti direktyva ŠADIR, 1938 10 03, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 1028, l. 12—21.

20.    Trimitas, 1924—1940.

21.    Vaičenonis, J. 2001, Darbai ir dienos, T. 21, pp. 131—176.

22.    Vaičenonis, J. 2002, Lietuvos šaulių sąjunga Valstybės gynyboje 1935—1940 m. In: Lietuvos šaulių sąjungos istorijos fragmentai. Red. J. Vaičenonis, S. Dovydaitis. Kaunas, pp. 110—119.

23.    Vaitiekūnas, S. 2006, Lietuvos gyventojai per du tūkstantmečius, Vilnius.

24.    Vareikis, V. 2004, Pasienio incidentai. (Lietuvos šaulių partizaninė veikla) [Border incidents. (Lithuanian Riflemen's guerrilla activities)], Darbai ir dienos, T. 40, pp. 109—128.

25.    Žinios apie šaulius ir apginklavimą, 1934 m, LCVA, f. 929, ap. 5, b. 408, l. 1.